Dingusi

Sibila, vienturtė turtuolių fabrikantų dukra, „neegzistuoja“. Penkiolika metų ji gyvena už visuomenės sistemos ribų. Sibila – viena iš daugelio Stokholmo benamių: taip jai pavyko pamiršti siaubingą praeitį tėvų namuose, tai jai suteikė laisvę puoselėti jaukių savų namų ir vienatvės svajonę... Ilgainiui ji išmoko ne gyventi, o išgyventi iki rytdienos. Bet staiga Sibilą tarsi verpetas įsuka klaikus nusikaltimas – ji tampa ieškomiausiu asmeniu Švedijoje. Šis įvykis „jos didžiausią darbą sudaužė į trupinius. Jos jėgą pavertė pamišimu. Jos kuklią būtį – vienišiaus neviltimi“.
Karinos Alvtegen romanams būdingas psichologizmas ir aštrus kasdienybės pjūvis – rašytoja stebi „nykstančius“ mūsų gyvenimus ir nukreipia skaitytojo dėmesį į šeimos vertybes. Meistriškai supintos siužetinės linijos susitelkia į spalvingų žmogaus emocijų šaltinį. Kur veda kaltės, gėdos, baimės, nuolankumo, nusivylimo, pykčio, gailesčio, ilgesio, pavydo protrūkiai ir kas slypi šių išgyvenimų dugne?
Ko gero, stulbinantis švedų kriminalinių–psichologinių romanų autorės pasakotojos talentas paveldėtas iš jos giminaitės Astridos Lindgren – jai vienai pirmųjų Alvtegen patikėjo rašymo paslaptį. Jos romanai išversti į 23 pasaulio kalbas. Literatūros mėgėjai teigia, kad „Alvtegen knygos puslapiai verčiasi patys“